Ką dauguma vartotojų supranta neteisingai apie mulčiavimą prieš žolės surinkimą

Džiūvėsių mitas: kodėl mulčiavimas nekelia džiūvėsių kaupimosi

Kaip iš tikrųjų susidaro džiūvėsiai (ir kodėl žolės šakelės nėra kaltinamosios)

Šiaudų sluoksnis susidaro kaip storesnis senų šaknų ir stiebų sluoksnis, esantis tarp dirvožemio ir žolės lapų. Dauguma žmonių mano, kad jis atsiranda dėl žolės pjūklo likučių, paliktų vejos paviršiuje, tačiau iš tikrųjų jis susidaro daugiausia iš kietesnių augalų dalių, tokių kaip šaknys ir stiebai, kurie ilgai nesiskaido. Švieži žolės pjūklo likučiai patys yra daugiausia vandens (apie 80–85 %) ir paprastai dings per kelias savaites, grąžindami dirvožemiui vertingą azotą. Taip pat labai svarbus tinkamas žolės pjovimas. Kai jis atliekamas teisingai – kiekvieną kartą nupjaunant tik apie trečdalį žolės lapo ilgio – pjūklo likučiai suskyla į mažyčius gabaliukus, kuriuos dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai greitai suvirškina. Tikroji problema kyla iš to, kaip mes priežiūrimi savo vejas. Tokios veiklos kaip perdaug laistymo, per daug azoto trąšų naudojimo ir dirvožemio sutankinimo kartu veikia taip, kad slopina naudingų mikroorganizmų veiklą ir skatina nepageidaujamą šoninį stiebų augimą.

Tyrimų patvirtinimas : Minnesotos universiteto ir Pensilvanijos valstijos universiteto vejų tyrimai dėl pjūklo likučių skaidymosi

Tyrimai ne kartą parodė, kad žolės pjūvio likučių palikimas vejos paviršiuje iš tikrųjų nekelia dėlės problemų. Pavyzdžiui, Pensilvanijos valstybės universitetas atliko tris metus trukusį eksperimentą, kuriame palygintos vejos su mulčiuojamais pjūvio likučiais ir vejos, kuriose pjūvio likučiai buvo renkami į maišus. Kokios buvo rezultatai? Vejos su mulčiuojama žole turėjo dėlės sluoksnį apie 22 procentais plonesnį. O Minnesotos universiteto tyrimai taip pat atskleidė įdomų faktą: jie nustatė, kad apytiksliai 95 procentų žolės pjūvio likučių suskyla per tik devynias dienas. Kodėl taip yra? Nes sveika dirva yra pilna mikrobų, kurie nuolat dirba. Pagalvokite apie tai: viename gerybingos dirvos grame gali būti net milijardas bakterijų, pasiruošusių šiuos žaliuosius likučius paversti derlinga humusu. Iš tikrųjų storų dėlės sluoksnių priežastis visai ne mulčiavimas. Dažniausiai tai vyksta tada, kai žolė auga per daug šoninių ūglių dėl per trumpo pjovimo ar netinkamo laistymo. Todėl nesijaudinkite palikdami pjūvio likučius po žolės pjovimo.

Alergijų ir ligų neteisingi įsitikinimai mulčiuojant prieš žolės surinkimą

Pollenas prieš žolės likučius: tikrojo alergeno šaltinio nustatymas

Dauguma žmonių to nepastebi, bet žolės likučiai iš tikrųjų nekelia alergijos. Tikrosios čiaudulio priepuolių priežastys – mažyčiai pollenų dalelių, plūduriuojančių ore. Šie mikroskopiniai grūdeliai atsiskyla nuo žydinčių žolės stiebų, kai ji natūraliai dauginasi. Kai žolės likučiai mulčiuojami, jie suskyla labai greitai – dažniausiai per du–tris dienas – ir beveik visiškai neleidžia reikšmingų alergenų. Žmonėms, sergantiems alergija, naudingiau būtų stebėti vietos pollenų prognozes, o ne nerimauti dėl mulčio krūvų. Vis dar yra paplitęs neteisingas įsitikinimas, kuris supainioja žolės likučius su pollenais, todėl žmonės priima netinkamus sprendimus dėl savo vejos priežiūros.

Grybų plitimo rizika: remtasi įrodymais paremta rekomendacija mulčiuoti ligų protrūkių metu

Kai susiduriama su aktyviomis grybelinėmis problemomis, tokios kaip dolerio dėmė, rudoji dėmė ar rūdys, toliau mulčiuojant iš tikrųjų platinami šie nemalonūs patogenai, nes jie „važiuoja“ užkrėstuose žolės pjūviuose. Tai vyksta taip: grybelių sporos prilimpa prie žolės lapų, o kai mes juos perpilame, jos vėl išbarstomos ant vejos. Todėl ligų protrūkių metu reikia nedelsiant imtis šių veiksmų: nedelsiant nutraukti mulčiavimą, žolę surinkti, paveiktas vietas apdoroti specialiais fungicidais ir nepradėti mulčiuoti iki tol, kol visi sutrikimo požymiai nepraeis bent du ar tris savaites iš eilės. Taip pat prisiminkite dar vieną svarbų dalyką – nupjovus užkrėstą žolę, žoliapjovės peilius reikia gerai išvalyti naudojant 10 procentų baliklio tirpalą arba gydomąjį alkoholį, kad būtų išvengta užkrėtimo plitimo skirtingose sklypo vietose.

Kada mulčiuoti ir kada surinkti žolę: sprendimų priėmimo sistema, grindžiama kontekstu

Trys neabejotini veiksniai, reikalaujantys žolės surinkimo

Nors žoliapjovės likučių mulčiavimas skatina vejos ilgalaikį sveikumą per maistinių medžiagų grąžinimą į dirvą, yra trys sąlygos, kurioms visuotinai būtina rinkti žolę, kad būtų išvengta žalos:

1. Aktyvios grybelinės ligos
   Užkrėsti žoliapjovės likučiai veikia kaip patogenų nešėjai. Juos surinkus pašalinamas infekcijos šaltinis ir sustabdomas sporų išsisklaidymas.

2. Per didelis augimas arba durpių sluoksnio kaupimasis
   Kai žolė aukštesnė nei 7,5 cm arba žoliapjovės likučiai sudaro matomus kiliminio tipo sluoksnius, mulčiavimas užduso besivystančius ūglius ir sutrukdo deguonies apykaitą – taip dar labiau padidėja dirvos suspaudimas ir augalų stresas.

3. Papildomo sėjimo projektai
   Žoliapjovės likučiai užtemdo naujuosius daigus ir trukdo sėklų kontaktui su dirva, todėl sumažėja sėklų prasiskyrimo rodikliai. Juos surinkus užtikrinama optimali šviesos patekimo į daigus sąlyga ir geriausias sėklos bei dirvos kontaktas.

Šie išimtiniai atvejai nustelbia žoliapjovės likučių maistinę vertę – jie sudaro apytiksliai 4 % azoto, 0,5 % fosforo ir 2 % kalio – nes pirmenybė teikiama struktūrinei ir biologinei vejos vientisumui, o ne trumpalaikiam derlingumo padidėjimui.

Aplinkosauginiai ir praktiniai mulčiavimo bei žolės rinkimo kompromisai

Azoto perdirbimo nauda: kaip žoliapjovės likučių naudojimas pakeičia ~25 % kasmetinių trąšų poreikių (JAV Žemės ūkio departamentas)

Mulčiavimas suteikia tikrų naudos tiek aplinkai, tiek piniginėms. Palikus žolės šakelius vejos paviršiuje, jie per metus grąžina maždaug ketvirtadalį azoto, kurio veja reikia kasmet, todėl sumažėja įprastų trąšų pirkimai. Pačios šakelės tampa kaip natūraliomis lėto veikimo trąšomis, kai laikui bėgant susiskyla. Be to, jos padeda pagerinti dirvą, pridedant organinės medžiagos ir gerinant jos struktūrą. Geriausia dalis? Nereikia išvežti kiemo atliekų ar siųsti jų į sąvartynus. Tik vienos žolės šakelės sudaro apie 35 milijonus tonų šiukšlių, kurias kasmet išmetaime, teigia JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA). Kitas privalumas – namų ūkių savininkams nereikia specialios įrangos šiam tikslui pasiekti. Pakanka tiesiog laikyti pjovimo peilius aštriais – ir tiek. Mulčiavimas yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti anglies emisijas namų kiemuose. Žinoma, yra ir keletas nedidelių kompromisų, kuriuos verta paminėti. Po pjovimo gali likti matomų žolės gabalėlių, kurie išlieka porą dienų. Be to, intensyviausio augimo sezonuose – pavasarį ir vasarą – žmonės gali pastebėti, kad jiems reikia pjauti šiek tiek dažniau nei įprastai.

DUK

Ar žolės mulčiavimas sukelia šiaudų sluoksnio susidarymą?

Ne, žolės mulčiavimas nesukelia šiaudų sluoksnio susidarymo. Šiaudų sluoksnis susidaro daugiausia iš kietesnių augalo dalių, pvz., šaknų stiebų ir šoninių stiebų, o ne iš žolės pjūklo.

Ar mulčiavimas gali padėti sumažinti trąšų naudojimą?

Taip, mulčiavimas gali padėti sumažinti trąšų naudojimą, grąžindamas į dirvą maždaug 25 % vejos azoto poreikių.

Ar yra situacijų, kai mulčiavimo reikėtų vengti?

Mulčiavimo reikėtų vengti esant aktyvioms grybelinėms ligoms, pernelyg intensyviam augimui ar šiaudų sluoksnio kaupimuisi bei vykdant vejos perėjimo (persejimo) projektus.

Ar žolės pjūklai sukelia alergijas?

Žolės pjūklai neatkelia alergijų; tikrieji alergenai – tai žieduojančių žolės stiebų žiedadulkės.